Goikehávga

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Goikehávga

Dieđátgo?
Dolin eai lean galbma- ja jiekŋaskáhpet, gos seailluhit guliid (dahje biergguid), de dan dihte daid fertii goikadit vai dat seillošedje geasi badjel
Hávggaid goikadedje giđđat, dalle go eai lean šat nu buollašat
Goikehávgga geavahedje dolin ruhtan. Dalle go gonagas hálddašii Suomas, de goikehávggaiguin sáhtii máksit vearu gonagassii. Ovdamearkka dihte 1550-logus ovtta sápmelačča vearru lei 60 kg goikehávga jagis.

Videos oaidná, mo goikadit hávgga.
Buvttadeaddji: Kuáti-prošeakta, Sámediggi 2016

© Sámediggi – Sämitigge – Sääʹmteʹǧǧ

Koškepuško

Kåʹšǩǩnuʹǩǩeš

Goikehávga


Sarritgáhkku

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Sarritgáhkku

Teavsttat luđenláhkai:
Ráva: ds sarritgáhkku.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

 

Rávvaga mielde sáhttá láibut maiddái sarritmuffinssaid

Ávdnasat
Vuođđu:
200 grámma vuodja dahje margariidna
2 dl sohkar
2 vuoncámoni
4 dl nisojáffut
4 teadjabastte dievva láibunbulvarat
2 teadjabastte dievva vaniljasohkkarat

Deavdda dahje bajildus:
1 lihttera sarrihat
2 dl suvrralákca
1 dl sohkar
2 vuoncámoni

Ráva:
Vuosttamužžan galggat fierrut soktan dipma margariinna/vuoja ja sohkkara. Dasa lasihat vuoncámoniid ovttaid mielde seammásgo go fierut. Dasto sehkket jáffuid oktii ja lasihat dáigái. Dáigi lea dál gárvvis ja dan sáhtát njuohtat spelle ala dahje gáhkkoforbmii.
Deavdagis lebbet vuos sarrihiid dáiggi ala. Dasto fierut komma siste suvrralávcca, sohkkariid ja moniid oktii. Dásses seaguhusa njorret sarrihiid ala. Dál gáhkku galgá bidjat uvdnii. Uvdna galgá leat 200 °C temperatuvrras ja basát gáhku sullii 30 – 40 minuhta.

© Sámediggi – Sämitigge – Sääʹmteʹǧǧ

 

ak sarepiirak.pdfns sââʹrršäʹŋǧǧ.pdfds sarritgáhkku.pdf

Biergguid goikadeapmi

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Biergguid goikadeapmi

Teavsttat luđenláhkai:
Ráva: ds goikebiergu.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

Ráva: Mika Keskitalo, Vuohčču

Sánit
Erttet – kylki
čoarbbealli – paisti (pakara/reisi)
čoamohas – lapa
čielgi – selkä
guohcagit – mädäntyä
roavasálti – karkeasuola

© Sámediggi – Sämitigge – Sääʹmteʹǧǧ

ak koškepiärgu.pdfds goikebiergu.pdf

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Ráva: Maarit-Anni Länsman Áŋŋelis.

Sánit:
ađa, ađđamat = luuydin
noras, norrasat = konttiluu (ylin lavassa t. paistissa)
njiehcahas = konttiluu (alin takajalassa)
čuožžamas= konttiluu (ylin takajalassa)
gazza, gaccat = kavio, kynsi
gumppustit = tehdä kumpuksia/veripalttuja
guolga, guolggat = karva
dárjat, dárjja = pystyä tekemään kuumuudesta huolimatta
čieskat = halkoa

© Sámediggi – Sämitigge – Sääʹmteʹǧǧ

ak ođđâmeh.pdfns ođđmi ǩeʹttemõš.pdf

Márfun

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Márfun

Teavsttat luđenláhkai:
Ráva: ds márfun.pdf
Sátnelistu: ds márfunsánit.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

Ságastallanfáttát:
Mii lea márfun?
Mas márffiid oažžu?
Maid márfedáigái galgá bidjat?
Muitibehtetgo márffiid namahusaid?
Mo márffiid galgá vuoššat?

© Sámediggi – Sämitigge – Sääʹmteʹǧǧ

ak márfum.pdfak márfumsäänih.pdfns märfstõõllmuš.pdfds márfun.pdfds márfunsánit.pdf

Čunoikákku

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Čunoikákku

Amnâšeh:
3 mane
2 dl sukkâr
200 g vuojâ
2,5 dl pottáákjáávuh
1 tp liäibumjáávuh
2 tp vaniljasukkâr

Puávtáh lasettiđ tááigán meiddei rusinaid.

Passeem:
Uuvnâst 175C / 1 tijme

© Sámediggi – Sämitigge – Sää´mte´ǧǧ

ak čunoikákku.pdf

Gárdun

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Gárdun

Teavsttat luđenláhkai:
Bivdosánit: ds bivdosánit.pdf
Ságastallanfáttát ja viŋkkat: ds guovža ja meahccealmmái.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

Gárdun lea dološ sámi árbevirolaš bivdinvuohki ja ealáhus.

 

Ságastallanfáttat:
Mii lea rievssatgárdun?
Maid dárbbaša dalle go gárdu rievssahiid?
Mobat rievssatgárddi galgá ráhkadit?
Manne rievssahat darvánit gilli?
Gos rievssahiid sáhttá gárdut?
Manne rievssahiid bivdet?

 

Dihtet go?
Gárdut oažžu dušše mearriduvvon áigge: giđđat moadde mánu
Rievssatgiela ráhkadit soahkemiestagii
Rissiiguin ráhkadit áiddi ja gasku báhcá johtolat, mas heaŋgájit fárffut stálleláiggis
Mánujođu, jándoráiggi ja dálkkit váikkuhit dasa, mo rievssat johtá
Rievssa molsu ivnnis jagiáiggi mielde
Eanodaga guovllus rievssat lea dehálaš loddi ja danin dat leage Eanodaga vákunloddi

 

Eanet viŋkkaid gávnnat: Gaup Eira, Ragnhild ja Skum Somby, Lise Marie, Fáddágirji mánáidgárddiide 2014, Davvi Girji. s. 179.

© Skabma, Sámediggi – Sämitigge – Sää´mte´ǧǧ

ak kuobžafilma.pdfak säänih miäcástem.pdfns kaampâr da meäʹccooumaž.pdfds guovža ja meahccealmmái.pdfds bivdosánit.pdf

Guobbarat

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Guobbarat

Sánit luđenláhkai:
Guopparsánit: ds guobbarat.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

Dihtego?
Meahcis čoggojuvvon borranguobbariid ii oaččo borrat vuoššakeahttá dahje daid ferte vuos duldestahttit ovdal go daid borrá.
Mirkkoguobbariid ii oaččo borrat ollege dan dihte go dat leat mirkkolaččat.
Guobbarat leat bohccuid herskot. Dan dihte muhtin badjeolbmot eai bora daid, muhto baicce sestet daid bohccuid váras.

© Sámediggi – Sämitigge – Sää´mte´ǧǧ

ak kuobbâreh.pdfds guobbarat.pdf

Murjen

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Murjen

Sátnelistu luđenláhkai:
Murjensánit: ds murjen.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

Luđe iežat atnui sátnelisttu.

 

Dihtetgo?
Čáhppesmurjjiid leat geavahan maiddái febera, oaivebákčasa easttadeapmái. Dakŋasiiguin buhtistedje čollejuvvon guoli ja divrriid lávejedje jáget stobus dahje šibihiid luhtte eret boaldimiin čáhppesmurjjiid dakŋasiid.
Luopmániid leat geavahan máŋgga láhkai. Luomi lea dohkken virkkosmahttimii ja dan leat geavahan dálkkasin sidjon háviide ja vulššiide. Luomelastateajain leat dálkkodan febera.
Reatkkámuorjji geavahit muhtimin njađusin bihppora sajis.
Sohkarjoŋaid lávejit borrat bohccosteaikkain.

© Sámediggi – Sämitigge – Sää´mte´ǧǧ

ak muorjim.pdfds murjen.pdf

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Goikehávga

Sarritgáhkku

Biergguid goikadeapmi

Gazzamális ja ađđamiid vuoššan

Márfun

Čunoikákku

Gárdun

Guobbarat

Murjen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Bohtásiid gilvimin ja bajideamen

Teavsttat luđenláhkai:
Oanehis info ja sánit: ds bohtásat.pdf
Čálit dahje vurke iežat dihtorii

 

Videos anáraš giellabeasi Piäju mánát leat bajideamen bohtásiid.
Buvttadeapmi: Kuáti-prošeakta, Sámediggi (2016)

 

Ovdal go bohtásiid sáhttá geassemánus gilvit, de daid ferte iđihit lieggasis. Bohtáseatnama ferte jorgalit ovdalgo gilvá bohtásiid. Dan ferte maid njuoskadit oppa geasi vai bohtásat šaddet. Bohtásiid bajidit dábálaččat čakčamánus. Veahkkin geavahit guohki.

 

Ságastallanfáttát:
Goas bohtásiid gilvet?
Maid galgá bargat ovdalgo bohtásiid sáhttá gilvit?
Goas bohtásiid lávejit bajidit?
Makkár veahkkeneavvu bajideamis dárbbaša?

© Sámediggi – Sämitigge – Sää´mte´ǧǧ

ak potákkeh.pdfns pååttaǩ.pdfds bohtásat.pdf

Pååttǩi kaggmõš